Sprogimas

Vaiko teisių gynėjas: „Darbo mokykloje nepakako, kad iš tiesų padėčiau vaikams“

Buvęs mokyklos direktorius, paskutinius 12 metų Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbantis gynėjas Jonas Barauskis visą savo gyvenimą skyrė vaikų gerovei ir šeimų švietimui. Nuo pirmosios savo darbo dienos jau kelis dešimtmečius šis pedagogas ir vaiko teisių specialistas turi vieną tikslą – kad šeimose vyrautų santarvė, vaikai augtų laimingi ir gautų viską, ką tik geriausio įmanoma duoti – meilę, atjautą, supratimą, mokslą ir gyvenimo pilnatvę.

,,Man svarbiausia, kad vaikai nekentėtų, kad jaustųsi saugūs, mylimi savo šeimose, kad šeimų nekamuotų priklausomybės ir nebūtų smurto“, - apie savo darbą gražia žemaitiška tarme pasakoja J. Barauskis.

Archeologija šimtametės akimis: Rimutei Rimantienei – 100

Spalio 25 d. žymi Lietuvos akmens amžiaus tyrinėtoja habil. dr. Rimutė Rimantienė švenčia šimto metų sukaktį. Dailus jos raštas – o gražiai rašyti mokėjo  kiekviena tarpukario gimnazistė – mirga tūkstančiuose lapų, iš kurių gimė jos knygos. Rimutė Jablonskytė - Rimantienė yra septynių monografijų ir daugiau nei 50 mokslinių bei 20 populiarių straipsnių apie akmens amžių autorė. Sintetinė studija „Akmens amžius Lietuvoje“ (Vilnius, 1984) susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greit tapo bibliografine retenybe. Paklausus, kaip ji save pavadintų, mokslininkė atsako: „Vadinkite mane paprastai: akmens amžiaus mylėtoja“. Tačiau šią iškilią asmenybę drąsiai galima vadinti akmens amžiaus kūrėja. Jos darbai, išversti į kitas užsienio kalbas, ypač atgavus Lietuvos nepriklausomybę, leido plačiai mokslo visuomenei už Lietuvos ribų sužinoti apie reikšmingus akmens amžiaus atradimus Lietuvoje.

Nuotykių architektas: kaip pomėgis žaisti kompiuterinius žaidimus tapo profesija

Darius Kniūkšta prisistato kaip nuotykių architektas – būtent taip jis vadina savo profesiją, kurioje didžiąją dalį veiklos užima kūryba ir vaizdo žaidimų integravimas į edukaciją. Organizacijos „Trys Kubai“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, jog iš bet kokios mylimos veiklos įmanoma susikurti svajonių darbą, net jei ta veikla – iš pažiūros naudos neduodantys kompiuteriniai žaidimai.

Jei ne socialinė darbuotoja Greta, dvyliktokas nebūtų net nuvykęs į egzaminą

Socialinė darbuotoja Greta Giriūnaitė padeda susitikti tėvų globą praradusiems vaikams ir globėjų, įtėvių šeimoms. Šis susitikimas – tai vingiuotas procesas, kurio metu šeimos ir vaikai pažįsta vieni kitus, kartu sprendžiamos iškilusios problemos, įveikiamos skaudžios traumos. Greta, dirbanti Rokiškio socialinės paramos centro globos koordinatore, šiame procese dalyvauja kaip patarėja, palydėtoja ir ugdytoja.

Vaikų namų direktorė apie auklėtinius: jie gyvena nuolatiniame laukime, kada atvažiuos tėvai ir pasiims

Greta Vilniaus, Nemenčinėje, esančiuose vaikų globos namuose „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ šiuo metu gyvena 44 vaikai. Visi jie – mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų). Pasak globos namų direktorės Jurgitos Pukienės, visų šių vaikų nuolatinė būsena – laukimas. Jie ilgisi savo tėvų, juos idealizuoja ir laukia, kada šie pagaliau atvažiuos ir juos pasiims. Dauguma šių vaikų supranta, kad jų troškimui išsipildyti, greičiausiai, nebus lemta. Tačiau laukti jie nenustoja. Jie laukia stebuklo.

Ūkininkas iš Varėnos rajono: kaip internetas palengvino ūkio darbus

Lietuvoje skaitmeninė atskirtis yra ryški ne tik tarp skirtingų kartų, bet ir tarp didmiesčio bei kaimo gyventojų. Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, interneto prieigą turi 77,7 proc. namų ūkių kaime ir 85,6 proc. didžiuosiuose miestuose. Atskirtis dar ryškesnė vertinant, kiek namų ūkių turi kompiuterius. Kaime tokių yra 70,9 proc., o didmiesčiuose – 82,4 proc. Ūkininkas Kęstutis Varanavičius keičia kaimo gyventojams nepalankią statistiką į savo gyvenimą įsileidęs technologijas.

E. skautai Samanta ir Justas iš Tauragės rajono sako, kad jų misija – padrąsinti nedrįstančius ir padėti nežinantiems

Jaukiame Lomių miestelyje Tauragės rajone yra biblioteka, o joje bene kiekvieną pavakarę laiką leidžia Samanta Uselytė ir Justas Naujokas. Šie e. skautai jau beveik metus konsultuoja bendruomenės senjorus skaitmeninio raštingumo klausimais Tauragės r. savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Lomių filiale,savanorystę vadina prasminga veikla ir mano, kad kiekvienas jaunas žmogus turi būti aktyvus ir bendruomeniškas.

Priklausomybės ligų specialistas A. Pozdniakovas apie paslydusius žmones: jie svajojo būti laimingi, bet ne ten ieškojo laimės

Andrejus Pozdniakovas savo gyvenimą paskyrė darbui su priklausomybės ligų kamuojamais žmonėmis. Paslydusiems atsikelti ir pradėti naują gyvenimą šiuo metu jis padeda Marijampolėje paties įkurtoje bendruomenę „Alfa centras“, taip pat dirba Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistu ir padeda į krizę patekusioms šeimoms.

A. Bankauskas: „Neįsivaizduoju, kaip žmonės anksčiau išgyvendavo be skaitmeninių technologijų“

Užsukę į Kaišiadorių viešąją biblioteką, čia tikrai sutiksite miestelio gyventoją Aldą Bankauską. Penkiolikmetis bibliotekoje ne tik ruošia namų darbams užduotus projektus, žaidžia kompiuterinius žaidimus, bet ir padeda užsukantiems žmonėms susidoroti su kylančiais klausimais apie išmaniuosius įrenginius ar skaitmenines technologijas.

Trys grikių iššūkio savaitės

Radviliškyje gyvenanti Sandra Gakštienė (37 m.) grikių iššūkyje, skirtame Ksaverai Vaištarienei atminti, dalyvauja pirmą kartą. Moteris neslepia, kad Facebook’e radusi pasiūlymą jungtis prie iššūkio, labai dvejojo, į visa tai žiūrėjo nepatikliai ir skeptiškai. Nutarusi įsitikinti ar tai tikrai veiksminga, teisės studijas baigusi Sandra sutiko pasidalinti savo patyrimais.

E. skautas Žygimantas: „Padėti vyresniems žmonėms perprasti išmaniąsias technologijas – jaunimo garbės reikalas“

Septyniolikmečio vilniečio Žygimanto Mazėčio gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Mokykloje jis nepraleidžia nė vienos technologijų pamokos, laisvalaikiu gilinasi į įvairias elektronikos ir programavimo subtilybes, domisi pasaulinėmis technologijų naujovėmis, kartu su bendramoksliaisyra įkūręs įmonę, siūlančią inovatyvius gaminius.

Lietuvė neurologė L. Šinkūnaitė, dirbanti Briuselyje: „Buvo sunku patikėti, kaip viskas rimta“

Gabrielė Niekytė

Europa palengva kyla iš karantino apribojimų, atsiveria sienos, dalinamasi kovos su pandemija patirtimis. Apie tai, kaip Briuselyje esančioje šv. Petro ligoninėje sekėsi susitvarkyti su COVID-19 infekcija, kokie pokyčiai vyko ir apie nerimą, kas laukia ateityje projektui #PriešakinėseLinijose sutiko papasakoti gydytoja neurologė Laura Šinkūnaitė.

Stereotipus griaunantis alytiškis Germantas: „Skirtingos kartos ne tokios jau ir skirtingos“

Skirtingas kartas dažnai mėgstama priešinti, tačiau aštuoniolikmetis Germantas Rutkauskas iš Alytaus nesupranta, kodėl. Jo manymu, pakanka būti draugišku ir nuoširdžiu, atsikratyti išankstinio neigiamo nusiteikimo, o bendrą kalbą galima atrasti su kiekvienu žmogumi nepaisant pastarojo amžiaus ar išsilavinimo. Tuo jis dar kartą įsitikino karantino laikotarpiu, kai senjorams nuotoliniu būdu dalijo patarimus apie išmaniuosius įrenginius ir internetą. Germantas sako, kad e. skauto veikla tapo jo gyvenimo dalimi.

Per pandemijos piką Londono Karalienės ligoninėje dirbusi anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė J. Grigaitienė: „Žinojome kiekvieno skyriuje pasveikusio paciento vardą ir pavardę“

Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

Kai skaitote šį tekstą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė Jurgita Grigaitienė laiką leidžia su artimaisiais, kurių gyvai nematė daugiau nei du mėnesius. Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai ji dirbo Londone, Karalienės universitetinėje ligoninėje, o pastarąsias dvi savaites laiką leido saviizoliacijoje, kuri privaloma visiems grįžusiems į Lietuvą iš užsienio valstybių.

Kėdainių ligoninės gydytoja reabilitologė R. Augienė apie įvairius jausmus iššaukiančią pandemiją: „Ieškokime pozityvo kasdienėse situacijose“

Vilma Balčiauskaitė

Kėdainių ligoninės gydytoja reabilitologė, Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialo vadovė, o karantino laikotarpiu ir Karščiavimo klinikos Skubios pagalbos skyriaus medikė Raimonda Augienė džiaugiasi, kad vidurio Lietuvos mieste buvo gerai pasiruošta COVID-19 pandemijai suvaldyti, tačiau nerimauja dėl dabar sustabdytų ir nesprendžiamų pacientų sveikatos problemų.

Per pandemijos piką Londono Karalienės ligoninėje dirbusi anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė J. Grigaitienė: „Žinojome kiekvieno skyriuje pasveikusio paciento vardą ir pavardę“

Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

Kai skaitote šį tekstą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė Jurgita Grigaitienė laiką leidžia su artimaisiais, kurių gyvai nematė daugiau nei du mėnesius. Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai ji dirbo Londone, Karalienės universitetinėje ligoninėje, o pastarąsias dvi savaites laiką leido saviizoliacijoje, kuri privaloma visiems grįžusiems į Lietuvą iš užsienio valstybių.

Antrąja mergaitės globėja tapusi Eligija: „Supratome, kad šito vaiko nei atiduoti, nei kitaip apvilti negalėsime“

Vilnietė Eligija Garšvienė su vyru savo namų duris atvėrė mažai mergaitei, kuri šeimos neteko net du kartus. Šiuo metu septynmetė jų globotinė Lėja, dar maža būdama, neteko biologinių tėvų globos, o vėliau, nepalankiai susiklosčius situacijai, turėjo palikti ir globėjų namus. Pasak Eligijos, ši aplinkybė ją su vyru dar labiau motyvuoja nenuvilti mergaitės. Pristatome interviu su Eligija Garšviene.

COVID-19 korpuso vadovas, chirurgas R. Tumas: „Nėra kada galvoti apie baimes ir kitokius dalykus“

Gabrielė Niekytė

Laisvėjant karantinui ir pilnėjant parkams, viešoms erdvėms, ligoninėse dirbantys medikai neatsipalaiduoja, o fiziniai ir psichologiniai sunkumai, kuriuos jiems tenka patirti, niekur nedingsta. Chirurgas, gydytojas Rimvydas Tumas, Respublikinės Panevėžio ligoninės dienos chirurgijos skyriaus vedėjas, o šiuo metu ir COVID-19 karantininio korpuso vadovas drąsiai sako, nežinantis, kada pradėsime gyventi kitaip, tačiau pozityvo nestokoja – „o kaip kitaip galime jaustis?“.

Slaugytojas D. Adomavičius apie laukiamą kovos su COVID-19 virusu pabaigą: „Manau, kad aplankys laisvės jausmas“

Vilma Balčiauskaitė

Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyriaus, o dabar ir šioje ligoninėje veikiančio Karščiavimo klinikos Skubios pagalbos skyriaus slaugytojas Darius Adomavičius vadina save emocionaliu ir kolegas mėgstančiu pagirti žmogumi, todėl sunkiai išgyvena laikotarpį, kai draudžiamas socialinis kontaktas. Tačiau pripažįsta, kad nors Šiauliuose su COVID-19 viruso sukelta situacija kartu su kolegomis ir susitvarkė neblogai, bet pabaigos dar reikia palaukti.

Panevėžio ligoninės gydytojas anesteziologas Arūnas Valikonis: „Dabar mes labiausiai mokomės iš savo pačių patirties“

Raimonda Mikalčiūtė – Urbonė

Medicina – viena iš tų profesijų, kurios atstovai kaip niekas kitas dažnai jaučia mirties buvimą šalia. Ypač dažnai tai patirti gali gydytojai, dirbantys reanimacijoje. Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai, jų darbe sunkių patirčių tikrai nesumažėjo. Vis dėlto skųstis jie nežada. Priešingai – linkę pasidžiaugti tuo, jog nauja patirtis parodė, jog net ir nenumatytomis aplinkybėmis gydytojai sugeba rasti teisingiausius sprendimus.

Tris be tėvų globos likusius broliukus priglaudęs Marius: „Esu laimingas, kad galiu pakeisti jų gyvenimą“

Savo namų duris trims be tėvų globos likusiems broliukams atvėręs vilnietis Marius prisipažįsta – abu su žmona (koks vardas?) vos spėja suktis. Iššūkių ir pradžioje, ir dabar netrūksta. Tačiau visus sunkumus atperka galimybė gyventi prasmingą gyvenimą, tobulėti visomis prasmėmis. Vaikų auginimo iššūkiai, pasak Mariaus, padeda stiprėti ir santykiams šeimoje. Skaitykite pokalbį su žurnalistu, tekstų rašytoju Mariumi Kuitniausku.

E. skautė Viktorija iš Platelių: „Bibliotekoje sutikau senjorų, kurių gyvenimo istorijos galėtų būti bestseleriai“

Jei reikėtų surasti žmogų, gyvenimo neįsivaizduojantį be knygų, tai būtų Plateliuose gyvenanti Viktorija. Mergina sako skaitanti visur ir visada, esanti aktyvi miestelio bibliotekos lankytoja. Čia ji ne tik renkasi knygas ar padeda bibliotekininkei, bet ir moko vyresnius bendruomenės gyventojus naudotis internetu, išmaniaisiais telefonais bei perprasti kitas skaitmeninio pasaulio subtilybes. Konsultacijos vyresniesiems įvairiausios – nuo asmenukių darymo iki registracijos pas gydytoją internetu.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode