Trečiadienio, rugsėjo 6 d., rytą sveikindamas piligrimus, dalyvavusius Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus jiems kalbėjo apie pirmadienį pasibaigusią savo apaštališkąją kelionę į Mongoliją.
Šia proga jis dar kartą padėkojo visiems, kas pastarosiomis dienomis jį lydėjo malda, taip pat dėkojo jį pakvietusiems ir svetingai priėmusiems valdžios institucijų vadovams, vietos Bažnyčiai ir visai mongolų tautai.
„Kas nors gali paklausti: kodėl popiežius keliauja taip toli, kad aplankytų tokią mažą tikinčiųjų bendruomenę? Todėl, – atsakė Pranciškus, – kad būtent ten, toli nuo dėmesio centro, sutinkame Dievą, kuris žvelgia ne į išorę, bet į paprastą širdį tų, kurie jo trokšta ir myli nesiekdami būti visų matomi, nenorėdami savęs išaukštinti.“ Pasak popiežiaus, būtent tokia yra Mongolijos Bažnyčia – nuolanki ir džiaugsminga bendruomenė. Šią bendruomenę subūrė ir išugdė Dievo malonė ir apaštališkas uolumas misionierių, atvykusių į šalį maždaug prieš trisdešimt metų. Jie mokėsi kalbos ir, nors buvo kilę iš skirtingų šalių, sukūrė vieningą ir tikrai katalikišką bendruomenę. Iš tikrųjų tokia yra žodžio „katalikybė“, reiškiančio visuotinumą, prasmė, sakė Pranciškus ir pakartojo, kad visuotinė Bažnyčia nesiekia suvienodinti kultūrų, bet stengiasi jose įsikūnyti, įsikultūrinti. Katalikybė – tai įkūnytas visuotinumas, tarnaujantis žmonėms, su kuriais gyvena.
Popiežius priminė, kad užbaigdamas vizitą Ulan Batore jis palaimino „Gailestingumo namus“ – pirmąją Mongolijoje katalikų įsteigtą labdaros instituciją, kuri yra Bažnyčios noro tarnauti visai visuomenei išraiška. Su dėkingumu Pranciškus minėjo ir sekmadienį vykusį tarpreliginį ir ekumeninį susitikimą, pridurdamas, kad Mongolija turi tvirtą budizmo tradiciją – daugybę žmonių, kurie nuoširdžiai ir radikaliai išgyvena savo religingumą.
Popiežius pakartojo, kad jis labai džiaugiasi, galėjęs aplankyti Mongoliją, kuri yra Azijos žemyno širdyje. Labai svarbu megzti dialogą su tuo didžiuoju žemynu, suvokti jo žinią, pažinti jo išmintį, požiūrį į pasaulį. „Džiaugiuosi galėjęs susitikti su mongolų tauta, kuri puoselėja savo šaknis ir tradicijas, gerbia vyresniuosius ir gyvena darnoje su aplinka: tai žmonės, žvelgiantys į dangų ir jaučiantys kūrinijos dvelksmą, – sakė Pranciškus. – Beribės ir tylios Mongolijos platybės skatina praplėsti žvilgsnio ribas, nesustoti ties menkomis smulkmenomis, bet stengtis matyti gėrį, esantį kituose.“ (jm / Vatican News)
